Tai jau antroji šios autorės knyga ir man galėčiau sakyti patiko netgi labiau nei pirmoji. Dar beskaitant galvojau, kad bus priešingai, bet man tas laiškas gale - buvo nuostabi knygos kulminacija. Įdomu buvo, kad knyga parašyta apie du laikmečius ir su skirtingus pasakojimus, tačiau galiausiai pabaigoje juos abu sujungiančius. Patiko bendras istorijos išpildymas, tačiau galbūt man pritrūko daugiau įvykių, daugiau pačios istorijos iš Gedimino ir Esperansos pusės. Viskas jų pasakojime vyko greitai ir per kelis mėnesius. Nes iš Janinos ir Motiejaus - wow. Viskas buvo įdomiai ir nuosekliai perteikta. Nieko nepritrūko. Knyga, kaip ir pirmąją autorės “Mano mačo iš meksikos” - tikrai rekomenduju.